Skyrybos keičia visos šeimos kasdienybę, tačiau tėvų pareigos vaikams išlieka. Sprendžiant dėl santuokos nutraukimo svarbu aptarti ne tik turto ar skolų pasidalijimą, bet ir tai, kur vaikai gyvens, kaip bendraus su abiem tėvais, kas rūpinsis jų poreikiais ir kaip bus priimami svarbūs sprendimai.

Kuo aiškesni susitarimai, tuo lengviau išvengti nesutarimų ateityje. Svarbiausia, kad jie būtų pritaikyti ne vien tėvų patogumui, bet ir konkretaus vaiko amžiui, poreikiams bei kasdieniam gyvenimui.

Kur gyvens vaikas?

Vienas pirmųjų klausimų - su kuriuo iš tėvų bus nustatyta vaiko gyvenamoji vieta. Tėvai dėl to gali susitarti, o kilus ginčui vaiko gyvenamąją vietą nustato teismas su vienu iš tėvų (Civilinio kodekso 3.169 straipsnis).

Priimant sprendimą verta aptarti:

  • ar vaikui nereikės keisti mokyklos arba darželio;
  • kaip jis pasieks ugdymo įstaigą ir būrelius;
  • kokias gyvenimo sąlygas gali užtikrinti kiekvienas iš tėvų;
  • kaip bus išlaikomi vaiko ryšiai su broliais, seserimis ir kitais artimaisiais;
  • kaip sprendimas paveiks įprastą vaiko dienotvarkę.

Vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su vienu iš tėvų nereiškia, kad kitas iš tėvų tampa mažiau svarbus. Vaikui ir toliau svarbus abiejų tėvų dėmesys bei dalyvavimas jo gyvenime.

Kaip vaikas bendraus su skyrium gyvenančiu tėvu ar motina?

Tėvas ar motina, negyvenantis kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą su juo bendrauti bei dalyvauti jį auklėjant. Vaikas taip pat turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais (Civilinio kodekso 3.170 straipsnis).

Kad bendravimo tvarka būtų aiški ir įgyvendinama, joje naudinga numatyti:

  • Įprastą savaitės ar savaitgalių grafiką – dienas, laiką ir nakvynes.
  • Šventes ir gimtadienius – kaip vaikas laiką leis per Kalėdas, Velykas, savo ir tėvų gimtadienius.
  • Mokinių atostogas ir vasarą – kiek laiko vaikas praleis su kiekvienu iš tėvų.
  • Vaiko paėmimą ir grąžinimą – kas, kur ir kada jį paims bei parveš.
  • Bendravimą per atstumą – skambučius, vaizdo pokalbius ar žinutes.
  • Pasikeitusias aplinkybes – kaip tėvai praneš apie ligą, vėlavimą ar poreikį pakeisti susitikimo laiką.

Bendravimo tvarka neturėtų būti vien formali. Ji turi atitikti vaiko amžių, sveikatą, mokymosi grafiką ir tėvų galimybes. Pavyzdžiui, mažam vaikui ir paaugliui gali reikėti skirtingo bendravimo dažnumo bei trukmės.

Koks išlaikymas bus skiriamas vaikui?

Abu tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai, o kiekvienas iš tėvų prisideda proporcingai savo galimybėms (Civilinio kodekso 3.192 straipsnis).

Aptariant išlaikymą, verta sudaryti realių vaiko išlaidų sąrašą. Į jį gali patekti:

  • maistas, drabužiai ir avalynė;
  • būsto ir komunalinių paslaugų išlaidų dalis;
  • ugdymo priemonės, darželis ar mokykla;
  • būreliai, sportas ir laisvalaikis;
  • sveikatos priežiūra, vaistai ir kitos su sveikata susijusios išlaidos;
  • transportas ir kiti kasdieniai poreikiai.

Susitarime pravartu aiškiai nurodyti išlaikymo dydį ar formą, mokėjimo datą ir būdą. Taip pat naudinga aptarti, kaip bus dengiamos didesnės ar nenumatytos išlaidos, pavyzdžiui, gydymo, stovyklų ar ugdymo priemonių: kokias išlaidas tėvai derins iš anksto ir kokią jų dalį apmokės kiekvienas.

Jeigu išlaikymas priteistas periodinėmis išmokomis, jo suma kasmet indeksuojama Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (Civilinio kodekso 3.208 straipsnis).

Kaip tėvai priims svarbius sprendimus?

Pasibaigus santuokai vaikui ir toliau reikės abiejų tėvų rūpesčio. Todėl verta iš anksto aptarti ne tik laiką, kurį kiekvienas tėvų praleis su vaiku, bet ir tarpusavio bendravimą dėl jo poreikių.

Praktiška susitarti:

  • kaip tėvai dalysis informacija apie vaiko sveikatą ir ugdymą;
  • kaip aptars mokyklos, darželio ar būrelių pasirinkimą;
  • kaip informuos vienas kitą apie gydymą, svarbius renginius ar pasikeitusią dienotvarkę;
  • kaip derins keliones su vaiku ir jų datas;
  • kokiu būdu bendraus tarpusavyje, jei kasdienis bendravimas yra sudėtingas.

Skyrium gyvenantis tėvas ar motina turi teisę gauti informaciją apie vaiką iš su juo susijusių ugdymo, gydymo ir kitų įstaigų bei institucijų, išskyrus įstatyme numatytus atvejus (Civilinio kodekso 3.170 straipsnio 5 dalis).

Aiškus susitarimas dėl informacijos perdavimo gali sumažinti nesusipratimų ir padėti abiem tėvams dalyvauti vaiko gyvenime.

Ar reikia atsižvelgti į vaiko nuomonę?

Taip. Sprendžiant su vaiku susijusį klausimą, vaikas, gebantis suformuluoti savo pažiūras, turi būti išklausytas. Į jo norus atsižvelgiama, jeigu tai neprieštarauja jo interesams (Civilinio kodekso 3.164 straipsnis).

Vaiko išklausymas nėra prašymas pasirinkti vieną iš tėvų. Svarbu sudaryti jam saugią galimybę pasakyti, kaip jis jaučiasi, kas jam kelia nerimą ir kas svarbu jo kasdienybėje. Suaugusiųjų nesutarimai neturėtų tapti vaiko pareiga juos išspręsti.

Ką dar reikia aptarti skyrybų susitarime?

Nutraukiant santuoką bendru sutikimu, sutartyje dėl santuokos nutraukimo padarinių aptariami ne tik klausimai dėl vaikų, bet ir sutuoktinių tarpusavio išlaikymas bei kitos turtinės teisės ir pareigos. Teismas sutarties netvirtina, jeigu ji prieštarauja viešajai tvarkai arba iš esmės pažeidžia nepilnamečių vaikų ar vieno iš sutuoktinių teises ir teisėtus interesus (Civilinio kodekso 3.53 straipsnis).

Todėl, be klausimų dėl vaikų, svarbu aptarti:

  • bendro turto pasidalijimą;
  • paskolas, skolas ir kitas finansines prievoles;
  • naudojimąsi šeimos būstu;
  • sutuoktinių tarpusavio išlaikymo klausimą.

Aptariant būstą svarbu įvertinti ir tai, kaip sprendimas paveiks vaiko gyvenimo sąlygas bei jo kasdienybės stabilumą.

Ar galima išsiskirti pas notarą?

Sutuoktiniams, kurie turi bendrų nepilnamečių vaikų, santuokos nutraukimas bendru sutikimu notarine tvarka netaikomas. Jei tenkinamos įstatyme nustatytos bendro sutikimo sąlygos, santuoka nutraukiama teisme supaprastinto proceso tvarka (Civilinio kodekso 3.51 straipsnis).

Taigi net ir tuomet, kai tėvai dėl visko sutaria, svarbu parengti aiškų susitarimą dėl santuokos nutraukimo padarinių ir pateikti jį teismui.

Ką daryti, jeigu susitarti nepavyksta?

Jeigu tėvai nesutaria dėl vaiko gyvenamosios vietos, išlaikymo ar bendravimo tvarkos, pirmiausia verta aiškiai atskirti klausimus, dėl kurių susitarimas jau pasiektas, nuo tų, dėl kurių ginčas išlieka. Tai padeda ieškoti sprendimo pagal konkrečius vaiko poreikius, o ne vien pagal tėvų tarpusavio konfliktą.

Šeimos ginčams, nagrinėjamiems teisme ginčo teisena, paprastai taikoma privalomoji mediacija. Įstatyme numatyta išimtis tam tikrais smurto artimoje aplinkoje atvejais, kai tenkinamos nustatytos sąlygos (Mediacijos įstatymo 20 straipsnis).

Jeigu iki galutinio sprendimo būtina skubiai apsaugoti vaiko interesus, teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, pavyzdžiui, laikinai nustatyti vaiko gyvenamąją vietą arba priteisti laikiną išlaikymą (Civilinio kodekso 3.65 straipsnis).

Ar susitarimus galima pakeisti vėliau?

Vaiko poreikiai augant keičiasi: gali pasikeisti ugdymo įstaiga, sveikatos būklė, tėvų darbo grafikas ar finansinės galimybės. Todėl skyrybų metu priimti sprendimai nebūtinai išliks tinkami visam laikui.

Iš esmės pasikeitus aplinkybėms, buvę sutuoktiniai arba vienas iš jų gali kreiptis į teismą dėl sutarties dėl santuokos nutraukimo padarinių sąlygų pakeitimo. Priteisto išlaikymo dydis taip pat gali būti keičiamas įstatyme nustatytais pagrindais, pavyzdžiui, iš esmės pasikeitus šalių turtinei padėčiai arba atsiradus papildomų vaiko priežiūros išlaidų (Civilinio kodekso 3.53 straipsnio 3 dalis, 3.201 straipsnis).

Svarbiausia - vaiko interesai ir aiškumas

Skyrybų metu priimami sprendimai vaiką lydi ir po to, kai santuoka jau nutraukta. Todėl verta skirti laiko konkretiems klausimams: kur vaikas gyvens, kada matysis su kiekvienu iš tėvų, kaip bus užtikrintas jo išlaikymas ir kaip tėvai dalysis informacija.

Geras susitarimas nėra vien dokumentas teismui. Tai praktiškas planas, padedantis vaikui išlaikyti saugumą, ryšį su abiem tėvais ir kuo stabilesnę kasdienybę.